„Duobė ir švytuoklė“ – tai trumpas siaubo pasakojimas, kuriame naudojami detalūs jutiminiai vaizdai, siekiant sukelti skaitytojui baimę ir siaubą. Šie elementai kartu su veikėjo artėjančios pražūties suvokimu skustuvo aštria švytuokle arba urvinės bedugnės sukuria dar vieną poeišką nevilties, baimės ir atpirkimo troškimo pasaulį.